Jessica Day George - Silver in the Blood

Kartais tiesiog knygyne į knygų paieškos skiltį rašau "Dracula" ir žiūriu ką išmes. Šį kartą tai buvo Jessica Day George knyga "Silver in the Blood" (ISBN 1619634317; 358p.; Goodreads). Ir tai turbūt keisčiausia Drakulos giminės knyga kokią kada skaičiau. Čia, turint omeny, kad skaičiau vieną, kur Drakula nemirtingu tapo dėl fėjų kraujo.

Dacia ir Lou - jaunos New York'o visuomenės merginos, savo 17-mečio proga gauna vykti į Rumuniją, aplankyti paslaptingesnės šeimos dalies ir, pageidautina, susirasti vyrų. Vos priartėjus prie šalies ima dėtis keisti dalykai. Traukinio kelionę apsunkina šalia jo bėgantys vilkai. Tai šen, tai ten šmėsteli keistos figūros, keisti vyriškiai, ir jų joms duoti epitetai: Nagai, Sparnai, Dūmai. Ir jų palydovai elgiasi vis nesuprantamiau.

Ir tai dar toli gražu ne viskas. Šalyje, kuri kažkada buvo paties Vlado Drakulos namais (na...) jų labai laukiama. Vieną jų nori vesti pats princas, nors princas jis tik formaliai. Tik ar jos čia norės pasilikti ir priimti visą tą paveldą - dar neaišku.

Knyga - neįdomi. Lyg koks Caraval, tik su Drakulos giminės linija. Jau seniai knyga apie Drakulą taip prastai nesiskaitė. O ir paties Drakulos čia - nėra. Duodu kokius 6/10, negaliu daugiau, bet gal nereikia ir mažiau.

Pirmadienis: Įstrigę Centrinėje Amerikoje

Dabar Skaitau

Martynas Starkus "Įstrigę Centrinėje Amerikoje"

A.R. Torre - The Girl in 6E [Deanna Madde 1]

Apie A.R. Torre knygą "The Girl in 6E" (Deanna Madde 1; ISBN 031640441; 352p.; Goodreads) girdėjau jau senokai, bet pamiršau iki dabar. Dabar gi užkliuvau už visos šios trilogijos savo archyvuose. O, kad jau šiemet nusprendžiau, jog reikia gerokai tą "perskaityti" sąrašą apmažinti, tai ir pasigriebiau, kad jau tokia, sąlyginai, trumpa.

Deanna gyvena viena, užsidariusi savo bute ir niekada jo nepalieka. Viskas ko jai reikia - gali būti pristatyta paštu, bet net ir tada ji reikalauja, kad siuntinys būtų paliktas už durų. Sąskaitas apmoka dirbdama internetinės kameros mergina (web-cam girl), o ką tai reiškia paliksiu jums patiems apmąstyti. Deanna savo gyvenimu, daugiau ar mažiau, patenkinta. Galų gale, juk ji laimėjo. Ji, ar greičiau jau pasaulis, saugus nuo jos nesutramdomo noro žudyti. Ji nebegali pasikliauti savimi, nebegali viltis, kad susiturės, todėl užsidarė čia, su viltimi, jog kadanors šis kraujo troškulys nudvės badu.

Iki jos liguistas troškimas randa pateisinamą priežastį žudyti. Vieną dieną prie jos privačios sesijos prisijungia vyriškis, kuris neužilgo paprašo jos apsivilkti, na, vaikiškai. Paklausęs jos vardo, ir pasiūlytas pats jį sugalvoti, jis pavadino Deanną Anės vardu. Deanna turi blogą nuojautą, jog tokia mergaitė gali iš tiesų egzistuoti. Kliento prašymai pernelyg konkretūs, ir ji ima dvejoti ar savo darbu padeda jam nuleisti garą, taip apsaugodama potencialią auką, ar tik kursto ugnį. Dvejones išsklaido pranešimas apie dingusią mergaitę, vardu Anė.

Istorija gan įdomi. Patiko man, kad čia nenužeminami nei klientai, nei darbuotojos. Šioje industrijoje turiu draugų, tikrai puikių žmonių, šaunių merginų, kurios, dėl visuomenės smerkimo, niekada neprisipažysta kuo dirbančios. Tuo tarpu jų laiką perkantys vyriškiai dažnai tik juokais patraukiami per dantį, niekas į juos taip kreivai nespokso. Manau šią knygą joms ir perduosiu. Aš tuo tarpu jai galiu duoti stiprų 8/10, nes kažko visgi trūko. Juk ji paliko namus, o pakeliui pas savo auką - užsuko ir ten, ir šen, ir nieko nė nepabandė nužudyti. Keista, kad gaila. Bet ei, gal kituose dvejose.

Lara Elena Donnelly - Amberlough

Apie Lara Elena Donnelly knygą "Amberlough" (ISBN 0765383810; 400p; Goodreads) girdėjau daug gero, tad ir tikėjausi daug gero. Deja, to negavau. Bet knyga buvo labai unikali, tarsi tarpukario istorija, fantastinėje vietoje: šnipai, kareiviai, politika, dėl pažiūrų į ją kylantys pavojai, ir taip toliau.

Amberlough yra miestas - širdis. Čia pilna korupcijos, ryškių spalvų ir žvilgesio, šnipų, bjaurios politikos, ir revoliucijos, ar karo kvapo ore. Knygos tėkmėje tas kvapas vis stiprėja. Prasideda viskas sąlyginai nekaltai. Cyril DePaul, prieš jo norus, būdamas vienu geriausių šnipų, išsiunčiamas atgal į tarnybą, į kitą barikadų pusę. Jo kančios ir baimė vėl patekti į frontą iš pradžių sunkiai suvokiamos, bet kuo toliau, tuo darosi aiškiau, jog bijoti, net tokiems užkietėjusiems tipams, tikrai yra ko.

Deja, net kojų apšilti nespėjęs Cyril susemiamas ir demaskuojamas. Kaip keista, kai iš priešų gali tikėtis daugiau žmoniškumo, nei iš savų! Cyril išsidera sau galimybę pabėgti dar prieš prasidedant atviram karui. Tik, manau suprantate, viskas taip gražiai niekada nesiklosto...

Knyga įdomi pasauliu, vieta. Pati istorija - vidutiniška. Nėra bloga, bet nėra ir gera. Turėtų patikti tarpukario knygų mėgėjams, mėgstantiems skaityti apie šūkaliojančius linksmus kareivukus naktiniuose klubuose, kur užkulisiuose dreba savininkai, mat prastas pasirodymas gali jų klubą paversti pelenais. Duodu 7/10.

Coinneach Da Reo

Coinneach Da Reo,

Raganiaus knygų personažas

(taip, imu ir užsakymus)

William Bass - Death's Acre

Ši William Bass knyga, "Death's Acre" (ISBN 0425198324; 320p.; Goodreads), ir ta, kur skaičiau prieš tai - "Beyond Body Farm" ar, kaip ją ten, viena su kita labai dera. Jos, nesvarbu kurią imant pirma, puikiai viena kitą papildo, ir skaitosi, kaip viena, storesnė knyga. Bet to pasekoje apie jas abi galiu pasakyti visiškai tą patį.

Daktaras William Bass mane sužavėjo savo charakteriu. Jis gražiai vertina žmones, ir yra pasiruošęs kalnus nuversti, vardan tiesos, ypač jei dar yra ką įkišti už grotų, apsaugant kitus. Šią knygą tikrai būtina paskaityti visiems, kas mėgsta detektyvus apie žmogžudystes.

Dr Bill Bass pasakoja, kaip viskas prasidėjo. Nuo prastų patalpų, kurių niekas kitas jau nebenorėjo, pikto valytojo, kurio sandeliuke jis paliko vieną eksperimentinį kūną, iki akro žemės, kažkur už kalėjimo. Eksperimentai darėsi vis įvairesni, kam prireikė net muses pažymėti, tokie tie vabalai svarbūs tiriant nusikaltimą. Jie netgi padėjo vienai žymiai autorei parašyti knygą "Kūnų Ferma", kas apibrėžė ir jų Mirties Akro pavadinimą, mat kažko oficialaus jau seniai norėjosi, o vis nebuvo.

Knyga labai įdomi, kur kas įdomesnė, nei praeita. Patinka man daktaro Bass požiūris į gyvenimą ir mirtį, o svarbiausia - ir į žmones. Duodu 10/10.

Mackenzi Lee - The Gentleman's Guide to Vice and Virtue [1]

Laukiau Mackenzi Lee knygos "The Gentleman's Guide to Vice and Virtue" (ISBN 0062382802; 513p.; Goodreads) dar prieš jau pasirodant. Retai taip būna su knygomis, kurios nėra antra, ar trečia serijoje. Laimė, nenusivyliau, ši buvo tikrai puiki.

Henry Montague - žavus ir gražus vaikinas, gan pasiturinčios šeimos įpėdinis, sūnus tėvo, kuris jo... nekenčia. Henry išmetė iš geros mokyklos už sukeltas muštynes. Jis duodasi su viskuo, kas turi dvi kojas, moterimis ir vyrais! Retai, kada jį galima išvysti blaivų. Ir jis nerodo jokio noro valdyti šeimos turtą. Tad tėvas Montague užsibrėžia paskutinį kartą pamėginti sūnų paklydėli atvesti į doros kelią. Jis išsiunčia vaikiną kelionei aplink Europą su labai gerbtinu ir griežtu palydovu, ritiniu taisyklių, kurias Henry sulaužius - jis neteks visų teisių į šeimos turtą, jo seserimi, ir geriausiu draugu. Kurį Henris paslapčiomis įsimylėjęs...

Kelionė prasideda beveik nuobodžiai. Viskas vyksta pagal planą. Jų palydovas neleidžia jiems gerti, neleidžia valkiotis, ir žiūri, kad Montague sesuo - nekištų nosies į jokius mokslus, mat moterims taip nepridera. Vėliau Henris beveik ilgisi tų paprastų dienų. Mat neužilgo kelionėje pasipila nelaukti nuotykiai. Juos užpuola banditai, tada dar ir piratai... Ir vis per tą kvailą dėžutę, kurią Henris įsimetė kišenėn juoko dėlei.

Knyga skaitosi labai lengvai, pilna smagių nutikimų, ir juokingų vidinių Henrio monologų. Jis linkęs viską tiek apgalvoti, jog galiausia įsikimba pačių baisiausių įmanomų scenarijų. Duodu knygai 10 / 10, buvo labai malonu paskaityti kažką tokio lengvo!

Dr. Bill Bass - Beyond the Body Farm

Ar kada teko girdėti, apie Kūnų Fermą? Jei žiūrėjot serialą Kaulai, tai turbūt girdėjot. Šią knygą, "Beyond the Body Farm" parašė Dr. Bill Bass (ISBN 0060875291p.; 282p.; Goodreads), žmogus, sukūręs tą kūnų fermą.

Kūnų Ferma yra tokia vieta, kur, paaukoję savo kūną mokslui gali atsidurti, na, turbūt bet kas. Ten tuos kūnus laiko įvairiomis sąlygomis, tam, kad sužinotų, kaip jose vyksta irimo procesas. Kam to reikia? Bill Bass labai puikiai visa tai iliustruoja papasakodamas apie keletą tirtų bylų, kur viską pakeitė smulkmenos kauluose. Pagal išsipūtimą, lervas, žymes ant kaulų, ir panašiai, galima daug pasakyti apie mirties vietą, pomirtinę vietą, ir netgi mirties priežastį.

Daktaras Bill Bass labai smagiai papasakojo ir apie skirtumus tarp serialų ir realybės, labiausia pabrėždamas laiko faktorių: DNR tyrimų tikėtis tą pačią dieną yra bene juokinga, ką jau ten kalbėti apie 45 serialo minutes. Tačiau pačių serialų jis labai nepeikia, mat jie bent jau išmokė žmones, kaip elgtis, radus kūną, t.y. - prie nieko nelysti, mat tai - galima nusikaltimo vieta, ir nevalia nieko ten judinti iki pasirodys ekspertai.

Knyga tikrai labai įdomi, tad kas mokat angliškai, ir mėgot CSI ar Kaulus, tikrai labai rekomenduoju. Aš jai irgi duodu rimtą 10/10, nors skaičiau labai ilgai. Tiesiog reikėjo daug pasižymėti.