2017 m. lapkričio 10 d., penktadienis

Įvairovė: C.S. Pacat - Green but for a Season | Captive Prince 2,5

Kas žinot, kas ne, bet neseniai suskaičiau Captive Prince trilogiją iš naujo. Tai man priminė, kad esama trumpų tarpinių istorijų, tad nusprendžiau, kad gal jau tikrai metas ir jas perskaityti. Pirmoji buvo C.S. Pacat "Green but for a Season" (Žalias tik sezonui?; Captive Prince 2,5; ISBN B01LB1H41E; 24p.; Goodreads), kurios veiksmas vyksta tarp antros ir trečios knygų.

Jord - didelis niekas iš prastuomenės, eilinių mirtingųjų, su išlavintu talentu kovose peiliais. Dėl būtent jo sugebėjimo kovoti, kažkada seniai, princas Auguste jį pastebėjo, ir paėmė tarnauti į armiją. Vėliau, princui Auguste kritus karo lauke ir jo mėlynas vėliavas pakeitus raudonomis, regento vėliavomis, tokie prastuoliai, kaip Jord tapo nebereikalingi. Žinoma, turbūt buvo tokių, kurie prisiplakė į raudonas gretas, bet Jord nebuvo iš jų. Jis, kartu su keliais kitais, ėmė bandyti laimę kituose karių reikalinguose darbuose. Iki paaugo Auguste brolis, princas Laurent, perkando savo dėdės regento žaidimą, ir nusprendė suburti savo Princo Sargybą. Čia galės tarnauti tik geriausi. O jo brolis tikrai žinojo, kas tokie - geriausi. Tad Laurent susirinko tuos, kurie buvo atrasti jo mirusio brolio, ir neperbėgo pas regentą.

Šiandien Jord - kapitonas. Laipsnis, apie kurį toks masių stuobrys, kaip jis, negalėjo nė svajoti. Ir tikrai ne tokiu atveju, kai grupėje esama aukštuomenės sūnaus, priversto tarnauti princui. Gal būt tai ir buvo tas raktažodis, neleidęs princui Laurent atiduoti šios pozicijos Aimeric, o perleisti ją kažkam, kas jo gretose stovi savo noru ir mato jį, kaip savo princą, karalių.

Graži trumpa istorija. Buvo įdomu pamatyti dar mažyti Laurent, bandantį susitvarkyti su jam spendžiamais spąstais. 10-10, nėr čia ko smulkintis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.