2017 m. liepos 19 d., trečiadienis

Diana Wynne Jones - Keliaujanti Haulo Pilis

Keliaujanti Haulo Pilis - turbūt mylimiausias mano filmas. Dėl ko šiek tiek keista, jog Diana Wynne Jones knygą tuo pačiu pavadinimu (Howl's Moving Castle 1; ISBN 006441034X; 329p.; Goodreads) perskaičiau tik dabar. Nors, gal ne taip ir keista. Bijojau visų tų girdimų gandų, kad knyga ir filmas - du skirtingi dalykai. Taip, skirtingi. Bet dabar jau žinau, jog ne taip ir labai, ir ne į blogą.

Sofi susitaikė su likimu, jog teks perimti nuobodų šeimos verslą, gaminti skrybėles. Prasiblaško ji tik įtikinėdama tas kepures, jog jos savo šeimininkėms neš laimę, turtus, gerus vyrus. Ir, kaip nekeista, jų paklausa vis auga, o jų nešiotojos iš tiesų tampa gan laimingomis damomis... Viskas, atrodo, geriau nei galėjo būti vyriausiai dukrai. Iki pro jos duris įžengia Dykvietės Ragana. Suirzusi nežinia dėl ko, ji prakeikia Sofi, paversdama ją senučiuke, kuri nė negali pasisakyti apie savo prakeiksmą...

Tačiau Sofi nėra iš tų, kurie apverkia prastą dalią. Ji tuoj pat įsimeta šiek tiek mantos, ir iškeliauja ieškoti horizonte matytos pilies. Haulo pilies. Mat kas, jei ne jis, galės nuimti prakeiksmą? Ir dabar, kai ji - senė, nebebaisu, jog jis pavogs jos širdį.

Sofi tą pilį žinoma randa, ir Kalciferis ją, nors ne itin noriai, bet įsileidžia, ir panašiai, kaip filme, jie sudaro sandorį. Kalciferis padės Sofi panaikinti prakeiksmą, jei ji padės jam sulaužyti jo kontraktą su Haulu. Per visą knygą jis jai atsargiai mėto užuominas, mat irgi negali prasitarti apie sutarties sąlygas. O pats Haulas - vienas vaikščiojantis nuotykis, tad knyga tikrai labai įdomi ir nuotaikinga. Duodu 10/10, džiaugiuosi, kad pagaliau perskaičiau.

2017 m. liepos 16 d., sekmadienis

K.J. Charles - A Gentleman's Position [3]

Kažkaip apsižiopsojau, ir nesusipratau, kad jau esama ir trečios K.J. Charles trilogijos Society of Gentlemen knygos, "A Gentleman's Position" (Society of Gentlemen 3; ISBN 1101886072; 246p.; Goodreads). Laimė, esama draugų, kurie pataiso, ir grąžina į teisingą kelią. Mat ši knyga iš visos trilogijos man patiko labiausia. Truputėlį priminė Kuroshitsuji manga, kur ten buvo išradingas liokajus, tai čia - ne mažiau išradingas valetas.

David Cyprian, Lordo Ričerdo Veino valetas, nepasibodi išsukti iš kelio ir dar toliau, kad tik jo šeimininkas būtų laimingas ir patenkintas. Būtent dėl tokių savo savybių jis - pats geriausias, ir labiausia pageidautinas valetas iš visų. Jis didžiuojasi savo darbu ir džiaugiasi galėdamas patarnauti tokiam didžiam vyriškiui, kaip Lordas Ričerdas, tad kai prireikia ką nors papirkti, pašantažuoti, ar netgi apvogti - Deividas tai priima, kaip eilinę savo pareigą. Galų gale, juk pats jis nėra džentelmenas, ir turi ką slėpti apie savo šeimą, o štai - tarnauja geriausiam, iš geriausių. Vienintelė problema jam iškylanti darbe - jis įsimylėjęs savo šeimininką. Ir nieko dėl to nepadarysi.

Ričerdas Veinas - daug galios turintis lordas, su gan stipriu teisingumo jausmu, ir aštriu protu. Tas jo didis stotas tik dar labiau tviska dėka išradingo ir nepakeičiamo valeto. Tad, kai jo draugus ima šantažuoti, grasindami atskleisti jų neteisėtą meilę, Ričerdas žino, jog esama tik vieno žmogaus, kuris rastų būdą jiems padėti. O padėti - būtina, ypač dabar, kai pats negali nustoti galvoti ne tokių ir švarių minčių apie patį Deividą.

Nors veiksmo čia mažoka, knyga lengvai ėjosi dėka Deivido herojaus. Jis vienas iš tų gudrių, iš pažiūros - gerų žmonių, kurie nedvejodami paspaudžia kitus, kad pataisytų savo, ar šiuo atveju - savo šeimininko gyvenimus. Galiu duoti stiprų 9/10!

2017 m. liepos 14 d., penktadienis

Penktadienio Įvairovė: Odos spalva ir LGBTQ+

Gal jau teko matyti tokią lygybės vėliavą, su papildoma ruda ir juoda juostomis? Tos juostos, kaip galite spėti, primena, jog reikia nepamiršti ir mažiau girdimų balsų: kitų rasių atstovų. Nors, žinoma, ir pati vėliava nuo to tik gražesnė.

Vienas iš tokių mažiau girdimų balsų yra kitų rasių moterų, ypač dar ir kitos orientacijos. Todėl apsidžiaugiau, kai Hannah iš P.S. I Love that Book pradėjo kalbėti apie knygą, kurios herojė ne tik homoseksuali moteris, bet dar ir puertorikietė.

Gabby Rivera knyga "Juliet Takes a Breath" pasakojama pačios Džiulietos. Ji jau kuri laikas draugauja su mergina, juodvi viena kitą myli, ir planuoja bent kažkokią ne tolimą ateitį. Tačiau, kad ta ateitis turėtų bent kažkokį pagrindą, pirmiausia reikia sutvarkyti dabartį: pasisakyti tėvams. To pasisakymo rezultatas buvo Džiulietos motinos atsisakymas net kalbėtis su dukra, ir nedidelis, bet solidus chaosas likusioje šeimoje. Toliau - studijos, darbas. Džiulieta išvyksta dirbti į Portlandą, kur padės vienai žymiai lygių teisių aktyvistei, garsiai autorei, kurios jos motina šiuo metu greičiausia labai nekenčia. Iš jos merginos, išvykusios studijuoti kitur - jokių žinių. O šis miestas - toks iki išprotėjimo atviras visokio plauko žmonėms, kad Džiulietai ima galva suktis nuo naujų žodžių, negirdėtų epitetų, ir panašiai.

Knygą skaityti jau pradėjau, tad iki ateinančio Penktadienio turėčiau spėti. Iki tol kviečiu pažiūrėti pačios HannahCassie darytą video apžvalgą:

2017 m. liepos 12 d., trečiadienis

N.K. Jemisin - The Fifth Season [1]

Ne visai žinojau ką imu, kai pasigriebiau N.K. Jemisin "Penktasis Sezonas" (The Fifth Season; The Broken Earth 1; ISBN 0316229296; 468p.; Goodreads), bet jau po pirmų poros skyrių nebegalėjau jos paleisti. Tokios kolosalios high-fantasy knygos, krintančios ir po mokslinės fantastikos skėčiu, dar neteko skaityti. Mistborn / Final Empire gal šiek tiek jai prilygsta pasauliu, bet tai ir viskas. Visa kita - neregėta, nematyta.

Tėvas Žemė pyksta ant tų mažų padarėlių, kurie trypia jo paviršių. Niekas tiksliai nežino, kodėl taip yra, bet jo pykčio įrodymai - visur. Žemė nuolat keičiasi, paviršius dreba, veriasi, pasipila lava. Nuolatinis seisminis aktyvumas išmokė žmones gyventi kitaip, ir, greičiausia natūralios evoliucijos dėka, tarp jų ėmė rastis kitokių būtybių. Būtybių, kurios gali eiti per akmenį, lyg per vandenį. Ir būtybių, kurios gali nuraminti drebančią žemę, ar iš jos iškelti kalnus. Pastarieji gimsta tarp žmonių. Net ir kūdikis lopšyje gali numalšinti drebėjimą. Bet paaugęs - supykęs gali sunaikinti ištisus kaimus, ir iššaukti naują Sezoną. Tokie vaikai dažnai nužudomi iš baimės. Rečiau - atiduodami Sargams, kitokio tipo Orogenams, kurie nedvejodami vaikus pribaigs, jei šie nesugebės susivaldyti.

Damaya buvo viena iš tų laimingųjų, vaikas, kurį atidavė Sargui. Ją mokė, ja rūpinosi. Ir, kai jos galios, daugiau mažiau, buvo įvertintos - suvedė ją į porą su vienu iš aukščiausio lygio Orogenų. Jos - iš niekur atsiradusi galia, su jo labai atsargiai koreguota kraujo linija. Eksperimentui. Pažiūrėti, koks būtų jų vaikas. Bėda ta, jog jiedu vienas kitam nelabai patinka, o čia ne tik reikia mėginti pastoti, bet dar ir vykti į ilgą misiją, kurioje nuotykiai apvers ne tik jų gyvenimus, bet ir visos žmonijos.

Na, kaip ir sakiau, knyga tikrai nuostabi. Čia visko tiek daug, ir viskas - taip įdomu! Negaliu net aprašyti, reiktų kokių penkių lapų. Rimtai, jei mėgstat high-fantasy, tai imkit. Duodu 10/10, ir duočiau dar daugiau.

2017 m. liepos 9 d., sekmadienis

K.J. Charles - A Seditious Affair [2]

Kai pasiėmiau antrą K.J. Charles knygą iš Society of Gentlemen trilogijos, "A Seditious Affair" (Society of Gentlemen 2; ISBN 1101886064; 251p.; Goodreads), maniau tęsim nuotykius su Hariu ir Džiuljenu. Bet čia pasireikšti gauna kiti du herojai, anų dviejų draugai.

Silas Mason, kaip ir Haris - Radikalas. Jis spausdina knygas ir kitokią revoliucinę literatūrą. Knygos jam, net pačios prasčiausios - gyvenimas vertas daugiau, nei patys geriausi žmonės. Jis tuo tiesiog kvėpuoja, šventai tikėdamas Anglija, kurioje ir jis, ir džentelmenas bus vienodai gerbiami, ar baudžiami. Tuo tarpu garą nuleidžia Trečiadieniais, su vienu iš savo oponentų (Tory), kurio mazochistiniai pomėgiai Silui labai tinka.

Dominikas Frėjus - Džentelmenas, dirbantis teisėsaugoje. Kiekvieną Trečiadienį jis su nekantrumu laukia Silo, galvoje vis krėsdamas mintis apie tai, kas būtų, jei jo kolegos šį vyriškį susektų? Ar gali būti, jog jis dalinasi lova su Revoliucijos širdimi, jos kurstytoju? Ar Silas gali būti svarbi figūrą šiame žaidime, ir ką reikės daryti, kai ateis laikas rinktis - gelbėti savo mylimą radikalą, ar likti ištikimam savo pažiūroms? Pamažu, tyrimui įgaunant pagreitį, jiems nelieka nieko kito, kaip tik aptarti šias problemas, ir pamėginti vienas kitam paaiškinti savo Anglijos vizijas.

Mane papirko Silo meilė knygoms. Ši knyga labiau priminė A Charm of Magpies ir praeitos Society of Gentlemen mišinį, su pasiilsėjimais labiau pasiturinčio asmens namuose, ir skubiais sprukimais. Šiai irgi duosiu 8/10, labai lengvai susiskaitė.

2017 m. liepos 7 d., penktadienis

K.J. Charles - A Fashionable Indulgence [1]

Mėgstu K.J. Charles lengvai skaitomas, veiksmo pilnas knygas, kuriose tiesiog nėra vietos ilgam tuščiažodžiavimui. Tad po trumpos rekomendacijos ir ilgo laukimo, pasiėmiau pirmą knygą iš Society of Gentlemen trilogijos, "A Fashionable Indulgence" (Society of Gentlemen 1; ISBN 1101886021; 264p.; Goodreads). Ir nors ji nebuvo tokia gera, kaip A Charm of Magpies, vis vien nenuvylė.

Haris Veinas - Radikalas Regentystės laikų Anglijoje. Jis kovoja už reformas, demokratiją, vienodus įstatymus visiems. Radikalo duona ir taip nesaldi, bet, kai jo senelis nusprendžia, kad įpėdinio jam visgi reikia, ir pasiima Harį nuo gatvės, ta duona ima ir visai strigti gerklėje. Senelis jį numeta į Džiuljeno rankas, kad iš šio gatvinio padarytų džentelmeną, ir Hariui belieka išmokti slėpti savo lygybės trokštančią pusę. Tik, neatrodo jog Džiuljenas per daug jo idėjomis baisėtųsi...

Ir taip įtemptas Hario gyvenimas apsiverčia, kai nužudomas jo draugas, tą vakarą vilkėjęs Hario paltu. Vyriškis - neapvogtas, nors turėjo Hario jam duotą piniginę. Iš to tiek Haris, tiek Džiuljenas daro išvadas, jog kažkas kėsinosi į patį Harį. Ar kažkas Džentelmenų visuomenėje visgi susiprato, jog Haris stovi ne toje barikadų pusėje?

Knyga - toks neblogas detektyvas, ką sakau retai. Nesitikėjau, kad žudikas bus tas asmuo, nesitikėjau ir to pasekmių. Deja man vis tiek trūko burtininkų, tad knygai duodu tik 8/10. Gal ne tiek dėl magijos stokos, kiek dėl negalėjimo nelyginti šių dviejų trilogijų.