2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis

Joe Dispenza - Breaking the Habit of Being Yourself

Bandau bent kartais įterpti ir kokią ne grožinę knygą. Nežinau, kaip dažnai tai pavyks, ir ar bus įmanoma tas knygas kažkaip iš vis aprašyti, ir ar iš vis reikia. Bet pamėginkim, ir pažiūrėkim, kas bus. Taigi, pasiėmiau paskaityti Joe Dispenza knygą "Breaking the Habit of Being Yourself" (ISBN 1401938086; 329p.; Goodreads), priežasčių tam buvo daug, iš kurių ne mažiausias yra mano įsitikinimas, jog nieks nepasikeis, jei nieko nekeisi. Pasirodo, jog tai visai nebloga knyga, nors su viskuo sutikti tikrai negaliu. Kaip ir negaliu suprasti, kai kurių instrukcijų. Bet ei, buvo verta.

Autorius, su visa pagarba jūsų personai, tiesiai šviesiai rėžia - jei nori būti kažkuo kitu, nei esi dabar - nustok būti savimi. T.y., jei, kaip aš, esi gan tingus žmogus, kuris svajoja, jog kadanors dirbs kas dien, nes mylės darbą, kurį dirbą, tai pats tas metas tuo žmogumi tapti. Tas žmogus - netingi. Bet mes vis tiek tingim, ar ne? Toliau autorius ir aiškina, kas, kaip, kodėl, ir ką dėl to daryti. Pasirodo jog mes savo reakcijomis ir asociacijomis kuriame kažkokius ten takus, tarp kažkokių ten smegenų dalių. Pvz.: darbas, nesmagu, nenoriu - tingiu. Su laiku tai tampa tiesiog darbas - tingiu. Mano atveju, taip yra todėl, kad pirmi darbai buvo baisiai sunkūs, fiziškai sekinantys, ir tiesiog bukinantys. Čia autorius ir pradeda mus mokyti, kaip šitą tiltą sudeginti, kad su darbu asociacijos "tingiu" neliktų, ir kaip tapti tuo žmogumi, kuris visai netingi. Tai nėra labai paprasta, bet ei, gal jūs už mane imlesni, ir suprasit.

Kitas įdomus dalykas, ne paskutinis knygoje, bet paskutinis, kurį paminėsiu, tai autoriaus paminėtas auto-pilotas. Nežinau, kaip jūs, bet aš iš galvos gal taip lengvai jums savo pin ir nepasakyčiau. Bet be problemų jį visada surinksiu. Ir, kad mintinai jo beveik nepamenu supratau tik tada, kai kartą prie kasos buvo kitokia skaičių seka, t.y. pripratau, kad vienetas yra apačioje, kairėje, o ten buvo viršuje. Akimirką sudvejojau. Šitą dalyką mes naudojame daug dažniau, nei manome. Kartais ir to paties darbo nemylime, nes jame nebūname, o leidžiame autopilotui viską valdyti. Autopilotas žino, kaip mes reaguotumėme, tad ir reaguoja. Ir ta reakcija vėl stato tuos tiltus tarp darbas ir tingiu. Padarę sprendimą patys, t.y. sureagavę patys, pasirinkę reaguoti taip, o ne anaip, jau galime šį bei tą pakeisti.

Žodžiu, nežinau, ar sugebėjau ką nors paaiškinti. Bet jei nusibodo visą laiką jaustis nei šiaip, nei taip, tai gal ir verta paskaityti. Šiaip jau man visos šitos knygos labai panašios į tą Paslaptis knygą, The Secret, bet jos peikti negaliu, nes savom akim mačiau, pažįstu, myliu ir gerbiu, ne vieną žmogų, kuris ją perskaitė, ir tikrai susitvarkė gyvenimą. Turbūt daug priklauso ir nuo noro, bet mažytis vadovėlis, kaip daryti dar niekam nepakenkė. O kiek ikėjos baldų stovi kreivi, mat tuos vadovėlius išmetėme... Knygai duodu 8/10, nes man vis tiek per painu visas tas "elkis taip, lyg tas geras jau būtų įvykęs" - kaip man elgtis, lyg jau grįžau iš kokių nors tropikų?

2017 m. rugsėjo 21 d., ketvirtadienis

Tagas: nuo A iki Z

Okay, kadangi klausimus versiu į LT kalbą, tai gal taip gražiai ir nesigaus, kaip originale. Jei kas nors pavyzdžiui norėtumėt padaryti gerą lietuvišką tagą, tai tuoj pat siųskit man!

Šio tag'o originalas čia: Perpetual Page Turner


A. Autorius/ė, kurio/s knygų skaitei daugiausia:
- Šiuo metu tai turbūt Anne Rice

B. Be abejonių, geriausias knygos tęsinys:
- Sunku. Arba Captive Prince, arba Shades of Magic antros ir trečios knygos. Bet pirmos man ir šiaip retai patinka, tai čia tikrai sunku pasakyti, kodėl.

C. Dabar skaitau: 
- "Breaking the Habit of Being Yourself" ir "Įstrigę Centrinėje Amerikoje", abi labai geros.

D. Mylimiausias gėrimas skaitant:
- Kas nors saldaus, gazuoto, skardinėje.

E. E-skaityklė, ar fizinė knyga? :
- Tinka abu variantai. Skaityklė patogiau, bet kartais ir fizinę knygą turėti malonu.

F. Fikcinis herojus, su kuriuo/a būtumėte ėję į pasimatymus mokykloje:
- Bet kuriuo iš trijų pagrindinių herojų iš knygos "Gentleman's Guide to Vice and Virtue", jei taip ilgai negalvojant.

G. Džiaugiatės davę šiai knygai šansą: 
- Oi, labai daug tokių. Gal, be rekomendacijų, tai N.K. Jemisin "The Fifth Season"

H. Užsislėpęs perliukas:
- Jim McDoniel "An Unattractive Vampire"

I. Svarbus momentas tavo, kaip skaitytojo gyvenime:
- Turbūt ta diena, kai pradėjau šitą blogą.

J. Ką tik baigiau skaityti:
- Chloe Neill "Friday Night Bites"

K. Kokių knygų neskaitysi? :
- Oi, aš į šitą šulinį nespjausiu, ne jau.

L. Ilgiausia perskaityta knyga:
- Nežinau net, dabar daug jų labai ilgos. Ir Martino, ir Anne Rice...

M. Neskaitadienius sukėlusi knyga: 
- Paprastai jei knyga sukelia man neskaitadienius, reiškia buvo tokia gera, kad reikia atsigaut po fakto, jog ji jau baigėsi. Gal būt Victorijos Schwab Shades of Magic trilogija?

N. Kiek turite knygų lentynų? :
- Dvi, grubiai imant gal tris.

O. Knyga, kurią skaitei daug kartų: 
- Ta pati pirma privertusi mane skaityti, John E. Stitch "Įsibrovėlis"

P. Kur mėgsti skaityti? :
- Anapus lentynos (šiapus - mano darbo vieta), ant sofos, priešais langą.

Q. Citata, kuri jus įkvėpė, ir iš kokios ji knygos? : 
- Tai, kad jau tikrai nebeatsimenu. Daug tokių buvo, yra, ir bus.

R. Gailiuosi, kad gaišau laiką:
- Nesigailiu. Jei blogai, tai bent žinau, kad blogai.

S. Pradėta serija, kurią dar reikia pabaigti:
- Irgi daug. Chicagoland vampires serija, Night Prince serija, kažkada užmesti Echo labirintai, Nightrunner serija...

T. Trys visų laikų mylimiausios knygos:
- V.E. Schwab "A Gathering of Shadows"; C.S. Pacat "Kings Rising"; K.J. Charles "The Magpie Lord"

U. Esu fanas/ė, ir nė kiek to nesigėdiju: 
- Pacat ir K.J. Charles knygos... Ne, bet rimtai.

V. Labai džiaugiuosi ir laukiu šios knygos:
- V.E. Schwab rašo tęsinį knygai "Vicious", vadinsis "Vengeful"!

W. Blogiausias knyginis įprotis:
- Turbūt, kaip ir visiems, ilginti tą to-read/perskaityti sąrašą pirktinėmis, ar tik norimomis knygomis.

X. X žymi vietą: nuo viršutinio kairio kampo savo lentynoje atskaičiuokite 27-ąją. Kokia tai knyga? :
- Henry James "The Turn of the Screw"

Y. Šviežiausias knyginis pirkinys:
- Martyno Starkaus "Įstrigę Centrinėje Amerikoje"

ZzzZzz: Miegoti neleidusi knyga:
- Labisuai tai Andy Weir "Marsietis"

2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis

A.C. Bextor - Empires and Kings

Kartais pasiimu knygas šiaip, nes jos ten, guli, akis bado. Kartais taip randu gan neblogų skaitinių. Deja, A.C. Bextor knyga "Empires and Kings" (Mafia 1; ASIN B01MZA0MS5; 322p.; Goodreads) nėra viena iš jų. Tai tik knyga apie rusų mafijozą, piešiamą, kaip monstrą, bet be gyvuliškų nesąmonių, dėl kurių greičiau tenka akis vartyt, nelabai ką jis ten ir nuveikė.

Knyga pasakojama iš dviejų perspektyvų. Pirmoji priklauso mūsų baisiajam Vladui Zaleskiui (Vlad Zaleski), rusų mafijos šeimos galvai, vienam galingiausių vyrų undergroundiniame pasaulyje. Prieš keletą metų jam buvo patikėta užduotis sunaikinti išdaviko šeimą. Ne laiku ir ne vietoje į kambarį įbėgo mergaitė, tik mažytis vaikas išsigandęs garsų. Jos tėvas buvo nužudytas prieš jos akis, o Vladas, kažin ko pastūmėtas, pasiėmė mergaitę su savimi, į savo šeimą. Kodėl? Kažin ar jis net pats tai žino. Gal būt jam pagailo vaiko, kas nėra labai tikėtina. Gal norėjo iš jos padaryti pavyzdį, pasilikti, kaip trofėjų, priminimą visiems, kas drįs jį išduoti - štai kas liko iš paskutinių bandžiusių, nieko, tik maža mergaitė, pavaldi man.

Ją geriau žino, kaip išdaviko dukrą. Ji užaugo bijodama Vlado lyg kažin kokio dievo, galinčio sunaikinti visą jos gyvenimą, bet būtent dėl to jos akyse jis buvo vertas ir baimingos pagarbos. Augdama tarp mafijos narių, ji ir pati prisitaikė prie to mąstymo, to ritmo. Jo sūnus - jos geriausias draugas, brolis. Jo sesuo - jos geriausia draugė, sesuo ir jai. Blogai, atrodo, tik tai, jog ji įsimylėjo savo dievą.

Toks rimtas Stokholmo Sindromas, sakyčiau. Knygos idėja gera, net ir romanui ji tinkama, neabejoju, kad yra fantazuojančių apie gangsterių vadus, mobsterius, ir kitokius ginkluotus tipus. Galų gale, romanų serijoje gauname tikrai baisesnių dalykų. Bet pats knygos pateikimas, istorijos pasakojimas, ten vykę dalykai buvo labai silpni. Tad kol kas duodu 6/10, o dėl kitos knygos dar pažiūrėsim, kaip ten bus, skaitysiu ar ne.

2017 m. rugsėjo 18 d., pirmadienis

2017 m. rugsėjo 17 d., sekmadienis

Jeanine Frost - Twice Tempted [2]

Juk nemanėte, kad mesiu Jeanine Frost "Night Prince" seriją, vien dėl to, kad tai - kvailokas romanas? Taip dar nebuvo, ir ten, kur esama Drakulos - turbūt nebus. Tad baigiau skaityti "Twice Tempted" (Night Prince 2; ISBN 0062076108; 360p.; Goodreads), antrą knygą apie žaibus laidančią Leilą, ir ugnimi besimėtantį Vladą Basarabą Drakulą.

Kad ir kaip Leila mylėtų Vladą ir jo žmones, jo elgesys ją tiesiog erzina, ir kuo toliau, tuo labiau. Jis dingsta be žinios, nepranešęs nei kur, nei dėl ko, nei kada. Elgiasi šaltokai. Verčia, nors netiesiogiai, ją prisitaikyti prie vampyriško gyvenimo ritmo. Paskutinis lašas buvo jo sukeltas vakarėlis. Jos sesuo, o ir ji pati, manė jog štai, viskas, jis - pasipirš. Tamsos princas ją ves. O jis, vietoje to, prie visų savo kolegų ir pavaldinių, pasiūlo jai nemirtingumą... Leila, negailėdama žodžių, tuoj pat nutraukia su juo visus santykius, to pasekoje gal būt pažemindama princą jo pavaldinių akyse, ir išsinešdina iš jo namų. Ir jei tai atrodė labai blogai, tai tik palaukite, kol Leila sužinos, jog į akiratį grįžo Vlado buvusioji...

Neužilgo po visos tos dramos įvyksta sprogimas, kuriame Leila vos nežūva. Akivaizdu, jog tas, kas jį sukėlė, norėjo, kad iš jos liktų kuo mažiau. Vietoje to, vietoje Leilos, mirė keli jos draugai, nekalti žmonės. Kas gi norėtų ją šitaip pražudyti? Na, sąrašas nebe toks ir trumpas. Į jį galima pridėti ir neseniai įskaudintą vampyrų princą. Tą patį, kurio veide nebuvo jokio gailesčio, ar net nuostabos, kai jam pranešė apie jos tariamą mirtį. Visa laimė, kad Vlado dešinioji ranka yra pasiryžęs ją saugoti ir ginti, net ir nuo paties Vlado.

Žinot, o man visai patiko. Gal ne visa ta drama "kodėl tu man nepasipiršai" ir "kodėl tau negaila, kad aš - tariamai numiriau". Bet ta kita drama, apie Vlado buvusiąją. Įdomi persona. Pasirodo šiame pasaulyje esama ne tik vampyrų, bet ir rimtų raganų, stiprių kerų, ir dar galai žino ko. Galiu duoti jau visus 8/10, užsitarnauti ir stiprūs.

2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Chloe Neill - Friday Night Bites [2]

Taip tad, baigiau ir antrą vokiečių kalba turėtą Chicagoland Vampires knygą. Tačiau tai dar tik antra knyga Chloe Neill serijoje, ir ši gi pavadinta "Friday Night Bites" (Chicagoland Vampires 2; ISBN 045122793X; 357p.; Goodreads), kas pralinksmino, nes paprastai kandžiojasi pirmadieniai, o ne penktadieniai. Bet tai ir vienintelis pralinksminęs dalykas, mat šioje knygoje sviestas teptas nevienodai. Daug daugiau jo pritepliota ant porų, meilių seilių, ir kur kas ploniau pratraukta per įdomesnes vietas, kaip reivo vakarėliai (ir kodėl žodis "rave" yra pasisavintas iš vampyrų, o ne atvirkščiai), poreikis numirti, kad taptum vampyru, kas nutinka, jei iki galo nemiršti, ir t.t.

Jūsų geras kaimynas vampyras visada jūsų atsiklaus prieš įkąsdamas. Gal dėl to prieš juos, "išėjusius iš karstų" ir nebuvo jokio rimtesnio sukilimo, mat nereikia pamiršti, šie vampyrai True Blood gėrimo neturi. Dėl pastarosios priežasties ir patys vampyrai prikūrė įstatymų prieš gėrimą iš žmonių, limitavo tai iki begalybės, mirtinos būtinybės, ir tik donorui sutinkant. Tad nenuostabu, jog jie pirmieji ir išsigando, kai jų saugumui šiame pasaulyje staiga ėmė kenkti tai šen, tai ten išdygstantys reivo vakarėliai. Atrodytų, kas čia tokio, ar ne? Pasirodo tai nėra tik tie nekalti žmonių šėlsmo perpildyti susirinkimai. Greičiau jau, tai vampyrų organizuojami, ir žmonėms patraukliai pateikiami, su trankia muzika ir visokio tipo svaigalais, vakarai, skirti greičiau jau prisimaitinti iki pakvaišimo. Tik laiko klausimas, kada tokie nelegalūs vakarėliai po savęs paliks ne tik šiukšles, bet ir sausus lavonus.

Likusi knyga daugiausia skirta Merit darbui su jų valdovu. Jis nori daugiau ryšių, o Merit šeima tų ryšių turi, tad ir prasideda vakaronės su dizainierių drabužiais, bei detaliu užkandžių aprašymu. Į visa tai druskos įberia ir faktas, jog ji vis dar bando palaikyti santykius su jai primestu vampyru iš kitos šeimos. Jos valdovo reikalavimu. Kam, atrodo, jis pats labai tyčia, labai daug bando kenkti.

Knygos lengvai skaitosi, tad negaliu skųstis. Manau likusias susižvejosiu audio formatu, labai spėju, jog tiks šiaip darbus dirbant. Kas ten žino, gal kitos bus net geresnės. Kol kas duodu 6/10, žiūrėsim, kaip ten toliau.

2017 m. rugsėjo 10 d., sekmadienis

Lynn Flewelling - The White Road [5]

Kažkaip, kuo toliau, tuo labiau nesuprantu, kodėl šios knygos pavadintos "Nightrunner" serija. Tas žodis, daugiau ar mažiau, reiškia naktinius darbus, nusikaltimus, tuos tylius. Lynn Flewelling knygose, "The White Road" (Nightrunner 5; ISBN 055359009X; 385p.; Goodreads) įskaitant, to tikrai mažai, bet labai daug visai kitokių, gerų, įdomių dalykų. Bet, rūpi turbūt tai tik man. Pakalbėkim geriau, kodėl ši knyga, po geros, vėl prastesnė.

Sebrahn, vaikas homunkulas, sukurtas iš Alec kraujo Plenimaros Alchemiko. Jis laikytas prastu, nepavykusiu gaminiu, tinkamu tik sukapoti gabalais, jei jo pirminė gydymo funkcija bus per prasta. Bet Sebrahn pasirodo beesantis kur kas unikalesnis, nei bet koks kitas jo tipo kūrinys. Taip pat ir kur kas pavojingesnis, bei naudingesnis. Jis buvo kurtas išgydyti vienam Seregil žmonių klano valdovui, mirštančiam nuo nepagydomos ligos (panašu į džiovą). Tačiau bėgdami iš nelaisvės, Seregil ir Alec, gal ne visai tiesiogiai, sugebėjo nužudyti Alchemiką, ir pasigrobę Alec pranašystės "Vaiką be motinos", paspruko su paskutine to klano valdovo viltimi.

Klano valdovas, kurio vardo niekaip neatsimenu, pasiryžęs bent knygas atgauti, tačiau jei pavyktu pričiupti ir Sebrahn, būtų dar geriau, mat laiko jam lieka vis mažiau, o jo klanas - pavojuje, be jo - žlugs. Taip jau išėjo, kad apie Sebrahn sužinojo ir Alec žmonės, tie paslaptingi atsiskyrėliai. Sebrahn sukūrusi magija priklauso jiems, ir jie nori ją atgauti, pageidautina - kartu su homunkulu. Jų nuožmios ir brutalios klanų taisyklės gąsdina mūsų protagonistų porą net labiau, nei visi Seregil žmonių klanai sudėjus kartu. Mat būtent šie fae žmonės yra priešiškiausiai nusiteikę prieš puskraujus, tokius, kaip Alec, ir nemato jokios prasmės leisti jam likti gyvam.

Žodžiu, juos dabar visi įmanomi elfai ar fėjos - medžioja dėl to alcheminio kūrinio. O tie du ten bando apsispręsti ar atiduoti Alec vaiku laikomą padarą tiems, kurie pažadės jo nenužudyti, ar ne. Kažkaip nemalonu buvo skaityti. Nors visur pabrėžiama, jog tai - ne vaikas, greičiau jau drakonas, atrodantis, kaip žmogus, bet visi Alec aplinkiniai jį laikė vaiku, ir todėl vis atrodė, jog jie apie kažkokį nenorimą vaiką vis - atiduodam, pasiliekam, labai sunku su juo, daug darbo... Nesupratau ir kas per velniava ten su Seregil seserims. Atrodo jos ne visos patenkintos nei jo sugrįžimais, nei jo išėjimais. Žodžiu, šiai duodu 6/10, gal kita jau bus vėl geresnė.

2017 m. rugsėjo 6 d., trečiadienis

Chloe Neill - Some Girls Bite [1]

Neseniai gavau lauktuvių porą Chloe Neill serijos "Chicagoland Vampires" knygų. Labai apsidžiaugiau, mat jos dar ir vokiečių kalba, kas tikrai labai padeda atgaivint prastėjančias žinias, ypač kai skaitiniai tokie lengvi, kaip šios knygos: Sukės Stekhaus serijos tipo, su į viešumą išėjusiais vampyrais, ir dėl to kilusiomis problemomis. Tad suskubau ir perskaičiau pirmąją "Some Girls Bite" arba "Frisch Gebissen" (Chicagoland Vampires 1; ISBN 0451226259; 341p.; Goodreads). Nors tai tikrai nėra kažkoks šedevras, bet jei skaityt lengvą, galvoje nieko rimto nepaliekančią knygą, tai visada geriau su vampyrais, nei be jų, ar ne?

Caroline Merit savo prakutusiai šeimai niekada netiko. Jie ta "jaunų pinigų" šeima (apie tai kalbėjau Girl With the Lower Back Tattoo aprašyme), kuri pagaliau užsidirbo, ir nori tai parodyti. Merit tai pernelyg nežavėjo, bet ji taikstėsi, iki viską galutinai sugadino tas lemtingas vakaras, kai ją užpuolė vampyras ir, kad išgyventų, ji pati turėjo būti pakeista. Jos šeimai tai buvo paskutinis lašas, tarsi ji būtų pati to prisiprašius, ko, žinoma, čia pasitaiko. Bet Caroline vampyre būti tikrai nenorėjo ir šis naujas poreikis išmokti ja būti - merginos nežavi.

Nuo šiol Merit priklauso blogos reputacijos vampyrų šeimai, tų vampyrų, kurie tebesimaitina žmonėmis. Jai ne tik, kad reikės prisiekti ištikimybę jų nepakenčiamam valdovui, bet dar ir išmokti kovoti, ginti jį ir jo namų reputaciją, kad ir kokia ji būtų, gerti kraują ir valdyti jo troškulį, ir dar daug visokių dalykų. Atrodo, jau ir taip sunku, tad keistų, su jos namais susijusių žudynių Merit jau tikrai nereikėjo.

Knyga man ir patiko, ir nepatiko. Nepatiko, nes, na, paprasčiau jau nebūna, kaip Shadowhunters serialas (knygos gal geresnės, neskaičiau, bet serialas - baisus). Bet ir patiko, nes paprasta, bet ei, tikrai būna blogiau, nei amžinai kažką kramtyti norintys vampyrai. Rimtai. Duodu 7/10, ir kibsiu į antrą.